Visa salos istorija viename mieste – taip, Rodo mieste telpa ne vienas šimtmetis ir ne vienas archeologinis klodas, atveriantis vis kitus istorinius vartus. Keliaudami siauromis gatvelėmis, riterių keliais, bizantiškomis šventyklomis ir musulmonų mečetėmis pajusite, kad keliaujate laiku, nuo antikos iki šiandienos. Pakeliui gaivins seni, bet dar vis vandenį purškiantys fontanai ir šalta frapė kava. Šis miestas, toks atviras, saulei plieskiant, įsižiebus vakaro šviesoms, tampa romantiška promenada. Jį verta patirti visokį.
 

Šiaurinėje salos dalyje esantis Petaloudes (drugelių) slėnis nuo birželio iki rugsėjo tampa šimtatūkstantinės drugelų minios buveine. Juos čia vilioja vėsa ir saldus medžių sakų aromatas. 
Drugeliai čia padeda kiaušinėlius, o jiems išsiritus, išskrenda. Medžių pavėsyje skendinčiame slėnyje neužpučia joks vėjelis, tačiau saulė nekepina ir eiti apie 2 km ilgio maršrutu labai malonu. Siauri akmeniniai takeliai vinguriuoja palei nedidelių ežerėlių pakrantes, nosį kutena malonus pušų dervos kvapas. Drugeliai puikiai maskuojasi – iš tolo matai margą medžio kamieną ar akmenį ir, tik priėjus arčiau, paaiškėja, kad tai vienas prie kito besiglaudžiančių drugelių kilimas. Juodai baltai margintam sparnuočių kilimui sujudėjus ir pakilus į orą, drugelių sparneliai sušvinta skaisčiu raudoniu.

Rodo saloje vyrauja vadinamoji “mišrioji virtuvė”, kur susipina visi Graikijos skoniai ir įvairios tradicinių patiekalų interpretacijos.

Gurmaniškas keliavimas taip pat atveria daug netikėtų šalies pažinimo aspektų ir dovanoja įdomių pažinčių. Jas pradėti verta nuo užkandžių: ant grotelių keptas baklažanas su jogurtu, žolelėmis ir kedrinėmis pinijomis, ar krevetės su feta, o gal – tradicinių Rodo salos avinžirnių kroketų? Pagrindiniam patiekalui pasimėgaukite kepta žuvimi arba feta ir pomidorais įdaryti kalmarai. Desertui nepavyks atsispirti - šaldytoje tešloje keptai fetai, sodriai sulaistytai medumi ir apibarstytai sezamų sėklomis. Skanaus!